Klaipėdos progimnazijos direktorė: Lietuvoje gausu pavyzdžių, kuriais galėtų sekti kitos šalys

Vadovaujant Linai Logvinovienei, Klaipėdos Sendvario progimnazija išaugo dvigubai ir tapo viena moderniausių miesto mokyklų. Direktorė sako, kad tokia pažanga įmanoma tada, kai vyrauja pasitikėjimas ir pagarba – vertybės, kurias šiandien Lietuvoje reikėtų stiprinti.
„Švietime per dažnai peržengiamos ribos, kurių nevalia peržengti“, – atkreipia dėmesį L. Logvinovienė. Nepaisant šių iššūkių, vadovė įsitikinusi – Lietuvos mokyklos turi kuo didžiuotis ir gali būti pavyzdžiu kitoms šalims.

Švietimas L. Logvinovienei – ne vien profesija, o kasdienybė, kurioje ji gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius. Įgijusi socialinio pedagogo kvalifikaciją, ji karjerą pradėjo Simono Dacho progimnazijoje kaip pailgintos dienos grupės auklėtoja. Vėliau Sendvario progimnazijoje dirbo socialine pedagoge, dėstė kelias disciplinas. Pastebėjus jos organizacinius gebėjimus, buvo pakviesta tapti pavaduotoja ugdymui, o 2012 m. užėmė direktorės pareigas.

„Vadovauti pradėjau jauna, buvau pažįstama kolektyvui, tad iš pradžių reikėjo laiko, kol kolegos priėmė mane naujame vaidmenyje. Kai kurie į mano viziją žiūrėjo su skepsiu, bet jaučiau daugumos palaikymą. Tai padėjo išlaikyti kryptį ir pradėti pokyčius. Ypač tada, kai buvo svarstoma mus prijungti prie kitos mokyklos – tik vieninga komanda tuomet padėjo išlaikyti mūsų savarankiškumą“, – pasakoja direktorė.

Darbas mokykloje jai niekada nebuvo tik darbas – tai ir gyvenimo būdas, kai neskaičiuoji darbo valandų.

„Mūsų mokyklos šūkis – „Ieškau – randu – keičiuosi“ – labai gerai atspindi ir mano asmeninį požiūrį. Man svarbu nuolat ieškoti naujų sprendimų, su bendruomene atrasti naujas galimybes ir kartu keistis. Jei tektų susidurti vien su pasikartojančia rutina, man trūktų įkvėpimo ir prasmės. Man reikia, kad būtų veiksmo, naujų situacijų, kylančių iš vaikų poreikių, naujų idėjų, projektų, iššūkių ir pokyčių“, – sako direktorė.

Mokinių skaičius išaugo dvigubai

Per trylika metų, vadovaujant L. Logvinovienei, Sendvario progimnazija iš esmės transformavosi. Nuo 336 iki daugiau nei 700 išaugęs mokinių skaičius rodo, kad mokyklai pavyko pelnyti tėvų pasitikėjimą bei bendruomenės pripažinimą. Šiandien – tai viena moderniausių progimnazijų Klaipėdoje.

„Tai nėra tik skaičiai. Tai įvertinimas, kad kuriame mokyklą, kuria žmonės tiki. Aš labai didžiuojuosi tuo, kaip mokykla keitėsi – kiek daug galime pasiekti nuosekliu, ilgalaikiu darbu kartu“, – sako L. Logvinovienė.

Per pastarąjį dešimtmetį mokykloje vyko reikšmingi pokyčiai. Kokybės krepšelio projekto dėka atnaujinta infrastruktūra. Mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse programose, stovyklose, mainuose. Mokykla pelnė „STEM School Label“ ženklą ir buvo įvertinta Klaipėdoje už aktyvią STEAM veiklų plėtrą.

„Dabar ruošiamės naujam projektui – visos dienos mokyklos modeliui. Taip pat siekiame tapti novatoriško verslumo sampratos tinklo mokykla, kas leistų dar labiau išplėsti ugdymo įvairovę, skatinti mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis“, – pasakoja L. Logvinovienė.

Dėmesys etnokultūrai

Sendvario progimnazija išsiskiria ir tuo, kad čia puoselėjama etnokultūra: veikia liaudiškų šokių kolektyvas „Suktukas“, lėlių teatras „Šypsenėlė“, mokiniai kasmet tampa etnokultūros olimpiadų ir tautodailės konkursų laureatais.

„Didžiausia mūsų stiprybė – gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp tarptautiškumo, tradicijų, kūrybiškumo ir inovacijų. Tai įrodo, kad mūsų bendruomenė yra gyva, auganti ir turinti aiškią viziją. Mokytojai geba parodyti mokiniams visas galimybes – leidžia jiems pažinti pasaulį, augti kaip asmenybėms, bet kartu nepamiršti savo šaknų ir vertybių. Būtent šie žmonės – mokiniai ir mokytojai – yra tikrasis visų pasiekimų šaltinis“, – sako L. Logvinovienė.

Iššūkiai stiprina

Vis dėlto, per daugiau nei dešimtmetį vadovavimo netrūko ir iššūkių. Vienas tokių nutiko 2013 m. rudenį, kai audros metu nuo pastato buvo nuplėštas ką tik renovuotas stogas.

„Ši situacija tapo rimtu mano, kaip vadovės, išbandymu ir kartu pamoka, kaip svarbu veikti ryžtingai, pasitikėti komanda bei nepasiduoti sunkumams. Kai krizė buvo suvaldyta, iš to galėjau ne vien pasimokyti, bet ir pasijuokti. Mokiniai tuomet juokavo, kad pas mus mokykloje „stogą rauna“ tiek mokytojams, tiek mokyklai“, – šypteli direktorė.

Vertybinė kryptis ir noras veikti drauge su kitais atvedė L. Logvinovienę į Švietimo vadovų klubą, kuriame organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ vienija pažangiausius šalies mokyklų vadovus.

„Prisijungti prie klubo mane paskatino noras būti bendruomenėje, kuri dalijasi patirtimi, įžvalgomis ir drąsiai kalba apie pokyčius švietime. Tikiu, kad vadovai daug pasiekia veikdami ne pavieniui, o kartu – mokydamiesi vieni iš kitų ir įkvėpdami bendram tikslui“, – pasakoja L. Logvinovienė.

Lietuvos švietimo kelias

Kalbėdama apie švietimo situaciją Lietuvoje, L. Logvinovienė sako pasigendanti daugiau pasitikėjimo ir pagarbos.

„Lietuvos švietime neretai peržengiamos ribos, kurių nevalia peržengti: įžeidinėjami mokytojai, direktoriai – tai vyksta tiek vaikų akivaizdoje, tiek socialinėje erdvėje. Kritikuoti įžeidinėjant žmones nėra „konstruktyvi kritika“, tai – emocinis ir žodinis smurtas. Apie tai būtina kuo garsiau kalbėti“, – teigia direktorė.

Pavyzdžiui, Italijoje tėvai į mokyklas gali pateikti tik keletą kartų per metus ir tik iš anksto susitarę. Pasak L. Logvinovienės, toks ribų laikymasis palaiko pasitikėjimą sistema ir nekelia darbuotojams papildomos įtampos.

„Kai leidžiame sau vertinti mūsų vaikus mokančius ar gydančius žmones, diskriminuojame ir taip ant kelių klūpantį šių profesijų prestižą. Visuomenė turėtų prisiimti didelę dalį atsakomybės už tai, kad mokyklose vis sudėtingesnė situacija dėl mokytojų ir jų trūkumo. Kas norės eiti ten, kai nežinai, kurią dieną kieno nepamatuotų lūkesčių nepateisinsi?“ – retoriškai klausia ji.

Taip pat L. Logvinovienė pabrėžia, kad švietimui Lietuvoje reikia ir stabilios, ilgalaikės, į ateitį orientuotos vizijos.

Stiprybė – mokytojai

Nepaisant iššūkių, vadovė pažymi, kad Lietuvos švietimas turi ir aiškias stiprybes.

„Tai kūrybingi, atsakingi mokytojai ir bendruomenės, kurios nori augti. Lietuvos mokyklos siekia būti inovatyvios, išmanios, jungia tradicijas su šiuolaikišku ugdymu. Dalyvaudama tarptautinėse stažuotėse matau, kad Lietuva turi pavyzdžių, kuriais galėtų sekti kiti“, – pasakoja mokyklos vadovė.

Lietuvos mokyklos, pasak vadovės, išsiskiria plėtojama inovatyvia ugdymo aplinka, kurioje technologijos naudojamos tikslingai, o mokytojai geba įtraukti ir įgalinti kiekvieną mokinį. Taip pat, lyginant su kai kuriomis Vakarų šalimis, pasižymime ir stipresniu bendruomeniškumu.

„Vis dažniau matomas ir pozityvus pokytis visuomenėje – daugiau kalbama apie mokytojo svarbų vaidmenį, stiprinama jo lyderystė“, – pažymi vadovė.

Palinkėjimas būsimiems pedagogams

Svarstantiems apie karjerą švietime, pataria L. Logvinovienė, svarbu suprasti, kad tai yra visų pirma pašaukimas.

„Svarbiausia yra mylėti vaikus. Ne tik už jų pasiekimus, bet už tai, kokie jie yra – skirtingi, jautrūs, smalsūs, kartais sudėtingi, bet visada nuoširdūs. Jei myli vaikus, gebi juos priimti, suprasti ir šalia jų augti – tai jau yra didžioji šio darbo prasmė. Atradus meilę vaikams ir prasmę, šis darbas atsidėkos šimteriopai, nuo vaikų šypsenų iki sėkmės istorijų“, – dalijasi ji.

Tuo metu kitiems mokyklų vadovams L. Logvinovienė pataria išlaikyti platų požiūrį ir koncentruotis ne tik į švietimo rezultatus.

„Siūlyčiau sutelkti dėmesį ir į procesą – žmonių augimą, gerą mikroklimatą, tarptautines partnerystes, tradicijų ir inovacijų dermę, nes turint šiuos dalykus galima ir kalnus nuversti“, – sako L. Logvinovienė.